Dujotiekio nuotėkio stebėjimo, signalizacijos ir vietos nustatymo sistema naudoja neigiamo slėgio bangos metodą kaip pagrindinį metodą. Naudojant vamzdyno pereinamojo laikotarpio modelį, naudojamas srauto aliarmas, slėgio vieta ir visapusiška srauto + slėgio analizė signalizacijai ir vietai.
Kai dujotiekis nuteka, slėgio skirtumas tarp dujotiekio vidaus ir išorės sukelia staigų slėgio kritimą nuotėkio vietoje. Aplinkinis skystis dėl slėgio skirtumo nuteka į nuotėkio vietą, sukurdamas staigią neigiamo slėgio bangą vamzdyne. Ši neigiamo slėgio banga sklinda iš nuotėkio taško į viršutinį ir apatinį dujotiekio galus, eksponentiškai nykdama, kol nuslūgsta. Ši slėgio banga labai skiriasi nuo įprastų slėgio bangų, o priekinė briauna yra statesnė. Didelio -jautrumo slėgio siųstuvai abiejuose galuose gauna šį bangos signalą, kurį vėliau gauna duomenų rinkimo sistema. Sistema sujungia slėgio ir srauto pokyčių charakteristikas, kad nustatytų, ar įvyko nuotėkis. Išmatavus laiko skirtumą tarp momentinės slėgio bangos atėjimo į viršutinį ir apatinį galą ir slėgio bangos sklidimo greičio dujotiekyje, sistema apskaičiuoja nuotėkio vietą. Norint įveikti trikdžius, atsirandančius dėl tokių veiksnių kaip dujotiekio triukšmas, bangelių transformacija ir koreliacinė analizė naudojama neigiamo slėgio bangų sklidimo charakteristikoms ir triukšmo bei vandens plaktuko bangų transformacijos ypatumams tirti dujotiekyje. Tai derinama su dujotiekio sienelės elastingumo ir fizinių skysčio parametrų bei savybių analize, apdorojimu ir apskaičiavimu. Plieniniuose vamzdynuose, kuriais paprastai transportuojama žalia nafta, neigiamo slėgio bangų sklidimo greitis yra maždaug 1000–1200 m/s. Šis analizės metodas yra labai jautrus staigiems nuotėkiams ir tinkamas stebėti nuotėkius, atsiradusius dėl žmogaus klaidų. Tačiau jis nėra labai jautrus lėtam korozijos prasiskverbimui.
